Kvietimas maldai „Uþ ðeimà – visuomenës ir valstybës pagrindà“ 

2020 m. gruodþio 7 d. ganytojiðkame laiðke „Kalëdø belaukiant“ Lietuvos vyskupai kvietë visuomenæ pandemijos sukelto egzistencinio nerimo sàlygomis susimastyti apie gyvenimo prasmæ ir trapumà, apie solidarumo ir savitarpio pagalbos reikðmæ. Ypatingà dëmesá vyskupai skyrë visuomenës iðlikimui fundamentaliai svarbiems dalykams: þmogaus gyvybës vertei nuo jos pradëjimo iki natûralios mirties; „demografinës þiemos“ akivaizdoje gyvybiðkai svarbiai vyro ir moters santuokos apsaugai; tikëjimo ir sàþinës laisvës principui; ðeimos kaip prigimtinës bendruomenës, kylanèios ið lyèiø papildomumo, sampratos reikðmei. Vyskupai priminë, kad „prigimtinës tvarkos ignoravimas buvo socializmo eksperimento ákurti „bendrystæ“ þlugimo prieþastis. Visuomenë klesti ir ramybë ateina, kai pripaþástamos prigimtinës þmogaus teisës ir iðpaþástamas jø autorius Dievas“ (plg. Lietuvos vyskupø ganytojiðkas laiðkas „Kalëdø belaukiant“).

Ðis vyskupø priminimas yra ypatingai aktualus ðiuo metu, po 2020 metø rudená Lietuvoje ávykusiø politiniø pokyèiø. Valdþioje ásitvirtino politinës jëgos, siekianèios ágyvendinti pasaulëþiûriná ir vertybiná perversmà mûsø visuomenëje. Iðkilo reali grësmë, kad per artimiausius metus Lietuvoje gali bûti áteisinta lyèiai neutrali partnerystë, kuri ðeimos sampratoje atsisakytø lyèiø papildomumo principo, kad ðeimos samprata apimtø ir homoseksualias poras; ratifikuota Stambulo konvencija, kuri á Lietuvos teisæ ávestø socialinës lyties (gender) sàvokà ir ápareigotø keisti mokiniø ugdymo programas, atsisakant vyro ir moters prigimtinio skirtingumo bei abipusiðkumo; áteisintas lyties keitimas; priimtas Reprodukciniø teisiø ástatymas, kuris átvirtintø teisæ á abortà, paaugliø teisæ á kontraceptines priemones; legalizuotas narkotiniø medþiagø vartojimas ir t.t.

Ástatymai yra þmogaus gyvenimo visuomenëje struktûriniai principai, kreipiantys tà gyvenimà á gera ar bloga. Jie „vaidina labai svarbø, o kartais lemiamà vaidmená“, veikdami „màstysenos ir elgsenos modelius“ (Ðv. Jonas Paulius II. Evangelium vitae, 90). Todël politiniai sprendimai ir ástatymai, kuriais siekiama nujautrinti visuomenës nariø pajautà nuodëmei, mûsø visuomenëje áteisinant ávairias „nuodëmës struktûras“, átrauktø vis didesnæ visuomenës dalá, paversdama jà „socialine nuodëme“ (plg. Katalikø Baþnyèios Katekizmas).

Dauguma minëtø teisëkûros iniciatyvø yra susijusios su pasaulyje pasklidusia gender ideologija, kuri „neigia vyro ir moters prigimtiná skirtingumà bei abipusiðkumà. Prieðais akis regi visuomenæ be lytiniø skirtingumø ir griauna ðeimos antropologiná pamatà. Ði ideologija perða ðvietimo programas ir ástatymø gaires, skatinanèias asmens tapatybæ bei jausminá artumà, ið pagrindø atsietus nuo biologinio skirtumo tarp vyro ir moters. Þmogaus tapatybë tampa individo apsisprendimu, kuris ilgainiui gali pasikeisti“ (Popieþius Pranciðkus. Amoris Laetitia, 56). Apie jos pavojingumà kaip „ideologinæ kolonizacijà“ ne kartà perspëjo popieþius Pranciðkus.

Kardinolas Sigitas Tamkevièius: „Santuokos keliu kuriama ðeima buvo ir yra mûsø tautos bei valstybës pamatas, bet jis gender ideologijos pagalba planuojamas okupuoti ir sprogdinti, ir ðitai pastebëti nereikia didelio áþvalgumo. Politikø siekis áteisinti visuomenëje pasirenkamà lytiðkumà, homoseksualius santykius, negimusios gyvybës þudymà yra pavojingas siekis iðtrinti lietuvio sàmonëje krikðèioniðkos ðeimos sampratà. Ið tikrøjø, tai dvasinë okupacija ir ji pavojingesnë uþ fizinæ, nes pastaràjà lengviau pastebëti. Dvasinë okupacija gali lengviau uþvaldyti þmoniø protus, átikindama, kad èia dar nieko nëra baisaus. Ðiandien ginti valstybës pamatus yra nemaþiau svarbu, kaip sovietmetá leisti LKB Kronikà.“

Kvieèiame tikinèiuosius, ypatingai ðeimas, susitelkti bendroje maldoje, ðaukiantis Dievo gailestingumo, kuris „kaip Dievo galia, kaip dieviðkoji riba prieð pasaulio blogá“ (Benediktas XVI) padëtø iðsaugoti mûsø Tëvynës laisvæ ir apginti ðeimà – visuomenës ir valstybës pagrindà, apðviestø þmoniø protus ir ðirdis atmesti blogá ir pasirinkti gërá.

Maldos akcija numatyta 40 dienø (nuo sausio 6 d. Trijø Karaliø ðventës iki vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybës dienos). Maldos laikotarpyje kvieèiame kiekvienà dienà melstis su ðiuo kvietimu pridedama  malda, o penktadieniais maldà jungti su pasninku ir gailestingumo darbais. Bendroje maldoje vienytis interneto pagalba raginame bendruomenes, parapijas ir maldos grupes.

Maldos akcijos metu kiekvienà penktadiená 19 val. vyks susitikimai youtube ir Zoom platformose (daugiau informacijos Facebook paskyroje Maldos akcija „Uþ ðeimà – visuomenës ir valstybës pagrindà“). Susitikimø metu vyks ðlovinimas, konferencijos, liudijimai ir bendra malda.

Maldos akcijos „Uþ ðeimà – visuomenës ir valstybës pagrindà“
iniciatyvinë grupë
Vaidilë ir Dainius Ðumskai (Sutuoktiniø judëjimas „Dievo Motinos komandos“),
Rûta ir Antanas Ðalaðevièiai (Katalikø bendruomenë „Gyvieji akmenys“),
Ramunë ir Gintaras Obeleniai (Katalikø bendruomenë „Gyvieji akmenys“),
Evelina ir Audrius Globiai (Dievo Motinos komandos, Dievo Gailestingumo bendruomenë),
Dorotëja ir Vytis Turoniai (Ateitininkø Federacija ir Maranata bendruomenë),
Regina ir Sigitas Daugnorai (Dievo Gailestingumo bendruomenë, Kolumbo riteriø brolija),
Lina ir Gerardas Balèiûnai (Ðv. Ark. Gabrieliaus ðeimø klubas, Dievo Motinos komandos),
Jurgita ir Vytautas Saliniai (Katalikiðka paþinèiø svetainë „kitoLink.lt“, Dievo Motinos komandos),
Dalius Rakutis (Bendruomenë „Totus Tuus“),
Vilma Karvelienë (Sielovados bendruomenë „Gailestingumo versmë“),
Austëja Lapënaitë (Maranata bendruomenë),
Violeta ir Martynas Vasiliauskai (Katalikø bendruomenë „Gyvieji akmenys“),
Rasa ir Mantas Klimai (Ðventosios ðeimos bendruomenë),
Lina ir Algimantas Jakeliai (Krikðèioniðkojo gyvenimo bendruomenë, Gyvieji akmenys),
Kristina Rankelytë (Krikðèioniðkojo gyvenimo bendruomenë),
Lina ir Artûras Ðulcai (Aleksoto Ðv. Kazimiero parapijos Caritas, Maldos grupë prie Jëzuitø),
Renata ir Darius Brazioniai (Katalikø evangelizacinë bendruomenë „Naujoji Sandora“)
Eglë Markûnienë (Pasaulio gydytojø federacijos „Uþ þmogaus gyvybæ" Lietuvos asociacija),
Lina ir Þanas Talandþiai (Asociacija „Padubysio kaimo bendruomenë"),
Indrë ir Ramûnas Auðrotai (Ðionðtato judëjimo Lietuvoje Ðeimø apaðtalinë lyga),
Jolita ir Tomas Viluckai (Palangos ðvè. M. Marijos Ëmimo á dangø pastoracinë taryba),
Laima ir Gytis Abromaièiai (Teofiliø bendruomenë),
Sonata ir Valdas Petreikiai (Shalom bendruomenë),
Loreta Bruèkienë (Shalom bendruomenë)